Ropės kenkėjai ir ligos bei kova su jais chemikalais ir liaudies gynimo būdais, kaip gydyti ir kaip apsisaugoti

Ropės ir kiti kryžmažiedžiai augalai dažnai nudžiūsta, kai juos užpuola kenksmingi grybeliai ir vabzdžiai. Deja, ropės kenkėjai yra gana dažna vasarnamių problema. Esant palankioms sąlygoms, jie gali pakenkti augalams ir net sunaikinti visą derlių. Kokios ligos veikia kryžmažiedžius augalus ir kaip su jais kovoti? Viskas tvarkoje.

ropių ligos

Ropės kenkėjai ir kontrolė

Ropė priklauso kryžmažiedėms kultūroms, kurios garsėja skaniomis ir sultingomis šaknimis. Deja, ne tik žmonės, bet ir kenksmingi vabzdžiai mieliau renkasi juos.

Norint apsaugoti sodą, svarbu atkreipti dėmesį į augalų būklę ir imtis veiksmingų priemonių, jei ant jų aptinkama gyvų būtybių. Žemiau yra sąrašas vabzdžių, kurie dažnai puola ropę ir kitus kryžmažiedžius augalus.

liaudies gynimo priemonės

Kopūstų drugelis

Tai gelsvai baltas drugelis su juodais taškeliais ant sparnų. Suaugęs žmogus ropėms nedaro daug žalos. Dažniausiai sodininkams problemas sukelia lervos. Kopūstų augalas ant ropių lapų gali vienu metu dėti nuo 300 iki 600 kiaušinių. Esant palankioms sąlygoms, po 10–14 dienų jie virsta įvairiais vikšrais, kurie sunaikina augalus, suvalgydami sultingų jaunų lapų minkštimą.

Norint išsaugoti derlių, būtina derinti kelis vietos paruošimo nuo kopūstų būdus:

  1. Mechaninis (rankinis takelių rinkimas).
  2. Biologiniai (pritraukia kenkėjus valgančius paukščius).
  3. Cheminė (purškiama insekticidais ir biologinėmis medžiagomis).

taškai ant sparnų

Nukryžiuotojo blusos

Jei ropės lapija įgijo ažūrinę išvaizdą, tai reiškia, kad augalą užpuolė kryžmažiedės blusos. Juodieji šokinėjantys blakės priklauso lapinių vabalų šeimai ir puola visus kryžmažiedžius augalus - ropes, kopūstus, rutabagus.

Pavasario pabaigoje vabzdžiai žiemoja po nukritusių lapų liekanomis ir išeina maistui. Didžiausias jų aktyvumas patenka į saulėtas ir karštas dienas. Šiuo metu blusos ypač intensyviai valgo auginamų augalų žalumynus ir sugeba sunaikinti didelį derliaus kiekį.

Nukryžiuotojo blusos

Klaidus geriau sunaikinti nekenksmingais insekticidais (Bankol ar Aktellik) arba naudojant liaudies gynimo priemones. Veiksmingiausi ir paplitę liaudies metodai:

  1. Purškimas tabako tirpalu. Norėdami tai padaryti, paimkite 100 gramų skara ir užpilkite 5 litrais virinto vandens. Atvėsus, į tirpalą pridedama 50 g tarkuoto muilo.Ropės lapai purškiami purškimo buteliu po kiekvieno laistymo.
  2. Purškimas acto tirpalu. 200 gramų acto praskiedžiama 10 litrų šalto vandens. Lapai purškiami purškimo buteliu.

nekenksmingi insekticidai

Ropė balta

Išvaizda vabzdys atrodo kaip kopūstas, tačiau yra mažesnio dydžio. Virtuvės, kurios atsiranda iš kiaušinių ir maitinasi viršūnėmis ar šaknimis, yra laikomos kenksmingomis, o tai ypač pavojinga ropėms, pasodintoms ne tik šiltnamyje, bet ir atvirame grunte. Virtuvės yra žalsvai melsvos spalvos ir turi būdingus juodus taškus visame kūne.

Kenkėjai prisitaiko prie bet kokių oro sąlygų, o jų gyvenimo trukmė yra 20–30 dienų. To pakanka, kad padarytumėte didelę žalą pasėliui. Norėdami sunaikinti kenksmingus vabzdžius, naudokite:

  1. Svogūnų užpilas. Litro indas užpildomas svogūnų žievelėmis, užpilamas verdančiu vandeniu ir užpilamas 3–5 dienas. Po to į užpilą įpilkite pusės tarkuoto muilo ir purškite pažeistą augalą.
  2. Paprastosios vapsvos daro puikų darbą su ropių baltymais. Norėdami pritraukti Gelbėjimo armiją, turite apipurkšti ropių lovas saldžiu vandeniu ir palaukti, kol Motina Gamta pati susitvarkys su šia liga.

didelę žalą

Pavasario kopūstų musė

Vienas pavojingiausių kenkėjų, pažeidžiantis pagrindinę augalo dalį - šaknį. Vasarinių kopūstų musė yra panaši į paprastąją naminę musę, tačiau pirmoji turi būdingą juostelę išilgai pilvo ertmės ir yra šviesesnės spalvos.

Vabzdžiai pasirodo gegužės pradžioje ir aktyviai dauginasi ant augalo lapų, viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose. Pavojingumą kelia jų mažos lervos, kurios maitinasi jaunų ropių šaknimis ir sunaikina derlių per trumpiausią įmanomą laiką.

Norint išvengti vabzdžių užpuolimo, būtina imtis prevencinių priemonių, kasant dirvą gegužės pradžioje. Tokiu atveju dirvoje gyvenančios lervos mirs. Jei ant lapų aptinkami maži balti vikšrai, lapus reikia apdoroti insekticidais. Patyrę sodininkai geriausiomis priemonėmis laiko „Topaz“ ampules, „Rovikurt“ ir „Karbofoz“.

pavasariniai kopūstai

Vasariniai kopūstų museliai

Vasarinė muselė pasirodo birželio – liepos mėnesiais ir yra tiesioginė pavasario musės palikuonis. Tačiau pirmoji karta yra atkaklesnė, pavojingesnė ir pavojingesnė. Todėl, jei pavasario ataka aplenkė sodą, tada vasaros kenkėjams gali būti naudojami mažiau agresyvūs kontrolės metodai. Pavyzdžiui, liaudies gynimo būdai. Ropės lapus galima purkšti:

  1. Tabako tirpalas.
  2. Varnalėšos tirpalas (1 kilogramas susmulkintų varnalėšų lapų užpilamas 5 litrais verdančio vandens, reikalaujama per dieną ir pridedama pusė tarkuoto muilo).
  3. Vario sulfatas (1 šaukštas 10 litrų vandens).

kopūstų musė

Kamieninis nematodas

Maži skaidrūs nematodų kirminai parazituoja bet kurioje augalo dalyje. Veiksnys, prisidedantis prie aktyvaus parazito vystymosi ir dauginimosi, yra padidėjusi dirvožemio drėgmė ir puvimas sode. Kenkėjai paveikia ne tik kryžmažiedžius, bet ir uogakrūmius, žalumynus.

Su jais sunku kovoti, nes mažos kirmėlės žmogaus akiai kartais yra nepajėgios. Tačiau jų buvimą vis dar galima pastebėti tam tikrais ženklais:

  1. Lėtas augalų daigumas.
  2. Daigai, vaisiai ir lapai yra deformuoti ir nesveiki.
  3. Ant lapų atsiranda geltonos dėmės.

Stiebo nematodas sunaikinamas apdorojant agresyviais nuodais - BI-58 arba Ruskamin.

stiebo nematodas

Vieliniai kirminai ar spragėsiai

Patelės spustelėkite vabalas Jie yra ypač derlingi ir deda daugybę kiaušinių. Iš jų išsirita lervos, kurios vadinamos vieliniais kirmėlėmis. Jie taip pat kelia didelę grėsmę ropių sveikatai.

Vielinių kirmėlių kūnas yra panašus į kirminus ir yra rudos spalvos. Lervos maitinasi ropės minkštimu ir dygsta iš skirtingų pusių. Gyvendamas žemėje, kenkėjas nenuvilia likusio augalo - stiebų ir šaknų.Kai kuriais atvejais riešutmedžio lerva sunaikina visą derlių dar prieš pasirodant pirmiesiems ūgliams.

Planuojant agrotechnines kovos su kenkėjais priemones, būtina laikytis pagrindinių taisyklių - gilus arimas rudenį ir piktžolių naikinimas. Jei ant ropės atsiranda vabzdžių, insekticidais reikia gydyti pagal instrukcijas. Veiksmingos cheminės medžiagos nuo vielinių kirmėlių - „Tabu“, „Prestige“ ir „Aktara“.

kiaušinių skaičius

Sodo samtelis

Kastuvėliai yra kandžių pavidalo polifaginiai kenkėjai. Šių vabzdžių rūšių yra apie 100, tačiau pavojingiausias sodui yra sodo kastuvas. Sodo košės vikšrai pasirodo pavasarį ir daro didelę žalą ropių pasėliams. Jie visiškai valgo lapus, taip pat vaisiaus minkštimą, padarydami jame gilias skylutes.

Norėdami pašalinti kenkėjus, sodininkai dažnai kreipiasi pagalbos į savo natūralius priešus - varles, vapsvas ir žvirblius. Jei jie negalėjo visiškai atsikratyti kastuvų sodo, jie turės naudoti patikimesnį ginklą - insekticidus.

Tačiau nepamirškite, kad svarbu purkšti bent mėnesį prieš derliaus nuėmimą. Kitu atveju augale lieka toksinių medžiagų, kurios gali pakenkti žmonių sveikatai.

purškiama

Kopūstų samtelis

Kitas kenksmingas kaušelių rūšies atstovas. Nepaisant pavadinimo, kenkėjas valgo ne tik kopūstų lapus. Gliutoninės lervos neprieštarauja valgyti šviežius ropių lapus ir net jo minkštimą. Kenkėjų kontrolės metodai yra standartiniai - ravėjimas, insekticidai (pavyzdžiui, Eurodim ar Akiba), etnomofagai (varlės, vapsvos, paukščiai).

kopūstų lapai

Kaip išvengti kenkėjų

Veiksmingiausias kenkėjų kontrolės būdas yra užkirsti kelią jų atsiradimui. Todėl būtina atkreipti dėmesį į sodinimo būklę ir imtis kai kurių prevencinių veiksmų:

  1. Kasti dirvą pavasarį, kad visi žiemojantys kenksmingi vabzdžiai žūtų.
  2. Laiku kovoti su piktžolėmis, kurios į sodą pritraukia kopūstus ar kasinėja drugelius.
  3. Taikykite mineralines trąšas.
  4. Netoli ropių reikia sodinti sliekus, salierus ar medetkas. Jų kvapas atstumia vabzdžius.
  5. Kraštai mulčiuojami šiurkščiavilnių medžio drožlėmis arba padengiami tamsiomis neaustinėmis medžiagomis, kad skraidantys kenkėjai negalėtų dėti kiaušinių ant augalų lapų.

kenkėjų atsiradimas

Ropės ligos ir kova su jomis

Be gliuteninių vabzdžių puolimo, ropės ir kiti kryžmažiedžiai augalai užkrečia grybelius ir kenksmingus mikroorganizmus. Dažniausiai pasitaiko šios ligos.

gliuteniniai vabzdžiai

Baltasis puvinys

Atsiranda auginimo sezono metu arba esant dideliam drėgnumui sandėliuojant. Ant ropės susidaro pūkuota balta danga, kuri išprovokuoja puvimą. Norėdami kovoti su baltuoju puviniu, turite laikytis laistymo taisyklių, taip pat nupjauti užkrėstas vietas.

didelė drėgmė

Pilkasis puvinys

Infekcijos priežastis yra puvimas esant didelei drėgmei ar blogai sodo higienai. Grybelis yra tamsiai pilkos spalvos ir dauginasi augalų šiukšlėse. Norėdami apsaugoti savo ropę nuo pilkojo puvinio, šaknis turite laikyti sausoje vietoje ir jų neperpilti.

sodo higiena

Juodgalvis

Tai daro įtaką jauniems sodininkams ne tik ropėms, bet ir kitoms kultūroms. Sergant liga, augalo šaknies kaklelis suminkštėja ir pasidaro juodas, o stiebas plonesnis, formuodamas būdingą susiaurėjimą. Ligos vystymąsi palengvina didelis oro ir dirvožemio drėgnumas, didelis augalų liekanų kiekis.

Norėdami atsikratyti ligos, turite dezinfekuoti dirvą balikliu. Neturėtų būti leidžiama sodinti sodinukų ir sutankinti dirvožemio.

suminkštėja ir pasidaro juoda

Peronosporozė

Tai paveikia lapus ir šakniavaisius. Viršutinėje lapų pusėje susidaro geltonos riebios dėmės, kurios auga ir sukelia sodinukų mirtį. Ilgai trunkantys krituliai prisideda prie ligos vystymosi.

Infekcija išlieka sėklose ir augalų šiukšlėse (todėl jie turi būti sudeginti). Veiksmingas kovos būdas yra sėklų 20 minučių kaitinimas karštame (48–50 ° C) vandenyje, po to aušinimas šaltame vandenyje ir džiovinimas.

riebios dėmės

Miltligės kryžmažiedis

Grybelinę infekciją platina vabzdžiai ir vėjas. Pirmasis rasos atsiradimo simptomas yra miltelių pavidalo balta danga ant augalų lapų, petioles ar ūglių. Grybelis puola su dideliais oro temperatūros svyravimais, taip pat jei sodininkas taiko per dideles azoto trąšų dozes, o tai sumažina ropės imunitetą kenksmingiems mikroorganizmams.

Liga gydoma fungicidais, kurie parduodami specializuotose parduotuvėse. Geriausi iš jų yra „Skor“, „Previkur“, „Switch“, „Vectra“.

didelėmis dozėmis

Nėra apžvalgų, būkite pirmieji, kurie ją palieka
Dabar žiūri


Agurkai

Pomidorai

Moliūgas